Garbiname protą, bet protingas, tačiau bejausmis žmogus, tėra tik robotas. Jis abejingas kito asmens skausmui, kančiai, net ir džiaugsmui. Jis viską paskaičiuoja ir visur ieško naudos. Jis sėkmingai lipa per kitų galvas ir gali užsiropšti į statusų aukštumas. Jam svarbu vardai, etiketės – jo supratimu sėkmės simboliai. Tačiau jis vienišas, nes robotų neįmanoma mylėti. Emocijos be proto tėra vėjo gūsiai – nežinia kur nuneš, gali griauti, gali puošti. Nevaldomos jos gali sudarkyti žmogaus gyvenimą: prarandama kontrolė, gimsta netikrumas, nesaugumas. Emocijų užvaldytą asmenį sunku mylėti, nes jis lyg sugedęs radijas transliuoja vis kitomis radijo bangomis. Kaip sujungti protą ir širdį? Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.